- priešplūgis
- príešplūgis dkt.
.
.
priešplūgis — sm. (1) DŽ plūgo priešakyje įtaisytas plūgelis žemei purenti: Kultūriniai plūgai turi vadinamuosius priešplūgius, arba skutikus rš. Plūgas su priešplūgiu rš. Ariama plūgu su priešplūgiais visu armens gilumu J.Krišč. Dobilienas reikia nuskusti iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
įversti — įver̃sti, įver̃čia (į̃verčia), į̃vertė 1. tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ įgriauti, įguldyti, įmesti, įsviesti: Į marias juos įvertė CII571. Invertė duobėn LKKXI165(Zt). Piemenys sugavo avį, surišo kojas ir įvertė vežiman M.Katil. Per ašį iñvertė… … Dictionary of the Lithuanian Language